„Blogas darbuotojas kaltina savo įrankius“, – sako sena patarlė. Tai gali būti tiesa, bet geram chirurgui reikia, kad jo įrankiai būtų aštrūs, saugūs ir veiksmingi. Ar kada susimąstėte, kaip atsirado šie svarbūs chirurgijos įrankiai?
Chirurginių įrankių istorija
Tai gali nustebinti, bet yra požymių, kad chirurgai išsivystė anksčiau nei manyta anksčiau. Prancūzijoje rasti 6500 m. pr. Kr. skeletai rodo trepanacijos požymius. Net Egipto skeletai rodo operacijos požymius (ir dar kurį laiką gyveno po jos!).
Vėliau senovės graikai taisė lūžusius kaulus, nupjovė sužeistas galūnes ir traukė kraują iš pūlinių lancetais bei karštais puodeliais. Romėnai taip pat naudojo įrankius strumai ir polipams šalinti. Viduramžiais barzdaskučiai chirurgai galėjo išspręsti tokias problemas kaip katarakta ir šlapimo pūslės akmenys. Tačiau kadangi jie dar nežinojo apie sepsį, dauguma susirgusiųjų mirdavo nuo infekcijų.
Šiems darbams atlikti ankstyvieji „chirurgai“ turėjo naudoti įrankius. Jie naudojo tai, ką turėjo po ranka, nes neturėjo nerūdijančio plieno ar autoklavų. Pirmieji gydytojai pacientams gydyti naudojo dantis, pirštus ir nagus. Vėliau jie naudojo titnagą, kitus aštrius akmenis, geležį ir plieną. Tačiau galite nustebti sužinoję, kad ankstyvieji chirurgai savo darbui atlikti naudojo pirštus ir dantis. Tai lėmė pažangesnių įrankių, kurie naudojami ir šiandien, sukūrimą.
- Tokie įrankiai kaip chirurginės žirklės dabar atlieka darbą, kurį anksčiau atlikdavo nagai ir dantys.
- Spaustukai ir laikikliai pakeitė pirštų ir nykščio suspaudimą bei griebimą arba dantimis.
- Įrankiai, kurie traukė ir atvėrė pjūvius bei žaizdas, pakeitė pirštus.
- Dabar vietoj pirštų ir dantų audinių nupjautiems kraštams sutvirtinti naudojamos kabės ir siūlės.
- Vietoj burnos buvo naudojami čiulpimo ir siurbimo įrankiai skysčiui pašalinti.
Nauji chirurgijos įrankiai
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje chirurginių įrankių gamyba iš esmės pasikeitė. Anksčiau pilvas, krūtinė ir galva buvo draudžiami, ir ne be reikalo. Tačiau chirurgams sužinojus apie anesteziją ir asepsiją, jie galėjo atsipalaiduoti ir dirbti su svarbiausiomis kūno dalimis. Kai chirurgams tekdavo dirbti su naujomis kūno dalimis, jie turėjo įsigyti naujų įrankių ir išmokti geriau naudoti jau turimus. Chirurginės žirklės, chirurginės žnyplės, chirurginiai pincetai ir chirurginiai skalpeliai buvo geresni, todėl juos buvo galima atsargiau naudoti smegenyse, pilve ir krūtinės ląstos viduje.
1920-aisiais įvyko dar vienas didelis pokytis, kai atsirado chirurginiai skalpeliai su vienkartiniais ašmenimis. Jie greitai tapo populiariausiu būdu išlaikyti peilius aštrius ir sumažinti riziką susirgti. Maždaug XX amžiaus viduryje buvo atrastos naujos medžiagos, kurias buvo galima naudoti chirurginiams įrankiams gaminti. Plienas vis dar buvo populiariausia chirurginių įrankių medžiaga, tačiau chromas, titanas ir vanadis išpopuliarėjo gaminant lengvus, patvarius ir tikslius chirurginius instrumentus. Mikrochirurginės procedūros oftalmologijoje, neurologijoje ir otologijoje tapo įmanomos, kai titano lydiniai buvo pradėti naudoti mažiems, bet tvirtiems chirurginiams įrankiams gaminti.
Naujausi chirurginių įrankių patobulinimai
Vieni svarbiausių chirurginių instrumentų pokyčių įvyko XX amžiaus pabaigoje. Pirmiausia atsirado elektroniniai chirurginiai instrumentai, tokie kaip endoskopiniai ir laparoskopiniai, elektrokauterai, ultragarsas, elektriniai chirurginiai skalpeliai, artroskopiniai skustuvai ir kiti elektriniai chirurginiai instrumentai. Vėliau gydytojai pamatė, kokia galinga gali būti kompiuterių naudojimas chirurgijoje. Širdies chirurgija, neurologija, urologija, ginekologija ir krūtinės ląstos chirurgija vis dažniau naudoja kompiuteriu valdomą endoskopinę chirurgiją. Kai kompiuteriai sujungiami su specialiai pagamintais chirurginiais instrumentais, chirurgas gali dirbti mažoje erdvėje ir atlikti tai, ko negalima padaryti vien žmogaus ranka.
Kas toliau laukia chirurginių įrankių?
Sunku pasakyti, kas nutiks ateityje, tačiau daugelis žmonių mano, kad robotai perims operacines. Robotų asistuojama chirurgija JAV tampa vis labiau paplitusi, o chirurgai vis dar aiškinasi, kokia ji gali būti naudinga.
Nors praeityje „chirurgai“ naudojo dantis ir nagus, robotų asistuojamas chirurginis skalpelis vis dar remiasi tuo, ką jie darė. Nors robotai tobulina chirurginius įrankius, jie vis dar daug skolingi pirmiesiems žmonėms, kurie juos naudojo.
